Aukštutinės Paranos deparamentas (isp. Alto Paraná) – departamentas rytų Paragvajuje, Brazilijos ir Argentinos pasienyje. Administracinis centras – Siudad del Estė.
| Aukštutinė Parana Alto Paraná | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-4) ------ vasaros: (UTC-3) | |||||||
| Valstybė |  Paragvajus | ||||||
| Administracinis centras | Siudad del Estė | ||||||
| Apygardų | 19 | ||||||
| Gyventojų | 830 900[1] | ||||||
| Plotas | 14 895 km² | ||||||
| Tankumas | 56 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | PY–10 | ||||||
 Vikiteka | Aukštutinė ParanaVikiteka | ||||||
Geografija
Aukštutinė Parana išsidėsčiusi Rytų Paragvajuje (Paranenjoje). Šiaurėje ribojasi su Kanindeju, vakaruose su Kaguasu ir Kasapa, pietuose – su Itapuja. Paranos upė rytuose skiria nuo Brazilijos ir Argentinos. Didžiąją departamento dalį užima aukštumos ir kalvagūbriai (driekiasi palei Paraną). Svarbiausi masyvai: San Rafaelio, Itapujos, San Chuano Nepomuko ir Kasapos kordiljeros. Svarbiausia upė – Parana, sudaranti rytinę departamento ribą. Į ją teka šie intakai: Itambėjus, Limojus, Yguasu, Akarajus, Mondajus, Jakuji Guasu, Ipeti ir Njakundajus bei įvairūs upeliai. Paranos ir Akarajaus upės naudojamos hidroenergijos reikmėms (tarp jų viena galingiausių pasaulyje Itaipu HE). Didelių ežerų nėra, tačiau gausu tvenkinių, iš kurių didžiausias – Akarajaus tvenkinys. Klimatas šiltas ir drėgnas. Vidutinė metinė temperatūra 23 °C, per metus svyruoja tarp 19-29 °C. Per metus iškrenta 1900 mm kritulių. Aukštas oro drėgnumas. Nemažą Aukštutinės Paranos dalį dengia miškai.
Gyventojai
Aukštutinėje Paranoje gyvena virš 560 tūkst. gyventojų, kas sudaro 8,6 % šalies gyventojų. 2/3 departamento gyventojų gyvena miestuose, daugiausiai Siudad del Estėje. Teritorijoje gyvena ~5000 indėnų. Raštingumo lygis 90 %. Vidutinis gyventojų skaičius, tenkantis namui – 5 žmonės.
Ekonomika
Aukštutinė Parana – svarbus energetinis, pramoninis ir žemdirbystės centras. Departamento hidroelektrinės tiekia didžiąją šalies elektros energijos dalį. Svarbiausia auginama žemės ūkio kultūra – sojos. 2002 m. jų išauginta virš 1,356 mln. tonų. Kitos kultūros (2002 m., tūkst. t): kukurūzai (269), kviečiai (218), cukranendrės (23), medvilnė (12), ryžiai (0,9), tabakas (0,4). Gyvulininkystė (2002 m. tūkst. vnt.): galvijai (392), kiaulės (218), avys (10), arkliai (10), ožkos (6,5). Medienos kirtimas. Turizmas (Itaipu HE, Mondajaus krioklys, Moisés Bertoni monumentas).
Administracinis skirstymas
Departamentas padalintas į 19 apygardų:
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
