Atpažinimas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Atpažinimas bendru atveju – procesas, kurio metu išskiriamas informacinis situacijos turinys ir įvyksta semantinė klasifikacija.
Atpažinimo metu iš sensorių (arba jutimo organų) gauta ir užfiksuota informacija apie objektą ar situaciją palyginama su atmintyje saugomais ankstesniais tų objektų vaizdais bei aprašais ir jie priskiriami vienai ar kitai semantinei klasei (kategorijai).
Atpažinimo sistemų tyrinėjimas ir kūrimas intensyviai vykdomas karo pramonėje (pvz.: sistema „savas - svetimas“), kadangi tai aktuali saugumo užtikrinimo problema.
- Psichologijoje atpažinimas yra atsiminimo rūšis – objekto, situacijos atsiminimas, jam pasikartojus, jį pamačius. Pamatytas objektas atpažįstamas jį palyginus su atmintyje laikomu jo vaizdiniu. Atpažinimas gali būti valingas (pasitelkiant protą, dėmesį, valios pastangomis atkuriant įvykių seką) ir nevalingas (savaiminis, spontaniškas, pvz., sutikto žmogaus atpažinimas).
- Pedagogikoje atpažinimas – pirmasis (tiksliau – antrasis po nulinio) mokymo medžiagos įsisavinimo lygmuo, kai pakartotinai susidūrus su objektu gebama pastarąjį priskirti atitinkamų objektų klasei.
- Kriminalistikoje atpažinimas – tyrimo veiksmas, kurio metu liudininkas, nukentėjusysis, įtariamasis ar kaltinamasis palygina jam pateiktus objektus su atmintyje išlikusiu vaizdus ir prieina išvados apie jų tapatumą (panašumą ar skirtumą)