Archetipas

Archetipas (sen. gr. arkhetypos = αρχή 'pradžia' + τύπος 'pavyzdys') – originalus modelis, idealus pavyzdys, prototipas, kolektyvinės pasąmonės vaizdinys, nepriklausomas nuo individualaus pažinimo, kopijuojamas visos visuomenės, sudarantis žmonijos psichosocialinės sanklodos pagrindą. Bendrai suprantamas, universalus simbolis. Pasireiškia ir per religinius pasakojimus, mitus, folklorą, stereotipus, literatūrą, kalbą, sapnus. Tačiau nei mitas, nei religija visiškai neapima archetipo prasmės, tik iš dalies jį paaiškina.

Kitos reikšmės – Archetipas (reikšmės).

Psichologinį archetipo konceptą įvedė Karlas Gustavas Jungas. Jo sukurtas psichoanalitikos modelis veikia archetipų interpretacija. Jungas išskyrė šiuos pagrindinius asmenybės archetipus: pats, šešėlis, anima ir animus, persona. Archetipų skaičius iš esmės neribotas, tačiau dažniausiai sutinkami šie: vaikas, didvyris, dieviškoji motina, senas išminčius, apgavikas, velnias, baidyklė. Pasak Jungo, archetipas yra visiškai neatsiejama žmonijos ir paties žmogaus dalis, kurios neįmanoma atskirti, kaip neįmanoma atskirti kūno ir dvasios iki įvykstant mirčiai.

Archetipai svarbūs suvokiant ne tik žmogaus elgesį, bet ir religiją, mitologiją, folklorą. Už šių bendražmogiškų darinių slypi archetipiniai žmogaus elgesio pirmavaizdžiai.

Pagrindiniai archetipai

• anima – neįsisąmoninta vyro asmenybės moteriškoji pusė
• animus – neįsisąmoninta moters asmenybės vyriškoji pusė
• persona – socialiniai asmenybės vaidmenys
• šešėlis – neįsisąmoninta psichikos dalis, kurioje slypi tai, ko asmenybė sau nenori priskirti
• savastis – asmenybę reguliuojantis centras, vientisumo ir harmonijos įsikūnijimas
• išmintis – gyvenimiškos išminties ir brandumo įasmeninimas
• dievas – galaktinė, psichinės realybės, suprojektuotos į išorinį pasaulį, realizacija
• archetipas – universali, visiems žmonėms būdinga mąstymo forma

Archetipo atpažinimas

Archetipo atpažinimui būtina vadovautis tokiais kriterijais:

• Archetipas yra archajinis, kilęs nuo žmonijos pradžios, todėl minimas legendose, mituose ir kt.
• Archetipas yra bendražmogiškas, todėl turi pasireikšti visose visuomenėse, visais laikais (žinoma, skirtingu pavidalu)
• Archetipas suprantamas savaime, pasąmoningai, o ne išmokstant
• Archetipas reflektuojamas pasąmonėje pasireiškia kaip konceptas ir simbolis (gali būti ne vienas)
• Archetipas yra vientisa, ambivalentinė struktūra, turi ir teigiamų ir neigiamų bruožų, bet negali būti tik vieno kurio nors
• Archetipas yra stabilus, priešinasi bandymams pažeisti jo struktūrą
• Archetipas, kuris esą nepriklausomas, turi turėti tik jam, o ne kitiems archetipams priklausančių elementų
• Archetipas turi būti susijęs su žmogaus gyvenimu, procesais
• Archetipas turi savitą energiją, stipriai veikia žmogaus jausmus

Nuorodos

• Irena Skurdenienė. Archetipas. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. – ISBN 9986-513-95-2