Archaizmas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Archaizmas (iš sen. gr. ἀρχαϊκός – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose. Archaizmai gali būti tyčia naudojami kaip įmantrios kalbos forma, kaip tam tikro žargono dalis arba kaip idiomos, sutinkamos religiniuose, tautosakiniuose tekstuose.
Archaizmais laikomos taisyklingos, iš tos kalbos kilusios, seniau toje kalboje funkcionavusios leksemos, tačiau jais nėra seniau toje kalboje paplitę skoliniai (pvz., svietas, čystas, zvanas ir kt.), jais taip pat nėra plačiau bendrinėje kalboje neprigiję naujadarai, literatūriniai naujadarai, semantizmai (kalbomokslis, vielabraukis, grožė, gyvata ir kt.).
Archaizmai yra natūrali kalbos kaitos apraiška. Kai kurių žodžių nunykimas dažnai susijęs su jų miglota, nevienareikšme prasme, panašumu su kitais, skirtingos reikšmės, žodžiais. Gramatinės formos nyksta dėl sudėtingų formų pakeitimo paprastesnėmis, galūnių trumpinimų, sutampančių formų vengimo.