Antanavo koplyčia

54°42′4.48″ š. pl. 23°18′29.2″ r. ilg.

Antanavo koplyčia

Vyskupija	Vilkaviškio
Dekanatas	Vilkaviškio
Savivaldybė	Kazlų Rūdos savivaldybė
Gyvenvietė	Antanavas
Adresas	Bagotosios g. 4a
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	XVIII a. pab.
Stilius	liaudies architektūra

Antanavo koplyčia – medinė katalikų koplyčia, stovinti Antanave, Kazlų Rūdos savivaldybėje, šalia kelio 136 Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis išlikusiame Antanavo dvaro parke. Priklauso Pilviškių Švč. Trejybės parapijai, vyksta pamaldos.^[1]

Koplyčia pastatyta XVIII a., dabar turi architektūros paminklo statusą (unikalaus šešiakampio plano su dviem zakristijomis), yra kultūros vertybių sąraše kaip originalus liaudies sakralinės architektūros paminklas.

Priklausė dvarininkams Chrapovickiams (buvo savotiškas giminės panteonas) ir Šabunevičiams (paskutiniai koplyčios savininkai). XIX a. suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba.

Pokario metais atiduota gyventojų poreikiams (įrengti maldos namai). Iki 1962 m. koplyčioje vyko pamaldos, vėliau ji atiduota Antanavo spirito gamyklai. 1963 m. paskutinį kartą buvo aukojamos mišios, nes rinktis neremontuojamose patalpose pasidarė pavojinga. Koplyčia tapo gerokai apleista ir avarinės būklės, vidaus įrangos beveik neišliko, įgriuvo stogas. Apie 40 metų koplyčia stovėjo lyg niekam nereikalinga. Antanavo spirito gamykla savo balanse buvusią koplyčią nurašė kaip nusidėvėjusį daiktą.^[2]

2007 m. Kultūros paveldo departamentas skyrė lėšų parengti koplyčios konservavimo, restauravimo ir atkūrimo projektui. Vėliau pridėta Europos ekonominės erdvės fondo bei Norvegijos finansinė parama. Nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. apgriuvusią koplyčią ėmė tvarkyti bendrovės „Restauracija“ specialistai.^[3] Restauracijos projekto vadovas – arch. Saulius Mikalauskas.

Pirmaisiais metais buvo restauruotos rūsio sienos, atkurtos nišos bei langų angos, rūsio perdangos, atstatyti rąstų sienojai, panaudojant išlikusius autentiškus sienojus, įrengta koplyčios perdanga. Vėliau restauruotas pastato stogas, bokštelis, kryžius, išsaugotos ir restauruotos bei konservuotos autentiškos konstrukcijos, dangos ir puošybos elementai. Pagal išlikusias detales, segmentus bei ikonografiją restauruotas altorius, pagal išsilaikiusią koloną ir ikonografinius duomenis atkurtas balkonas bei lubų plafonas. Autentiški fragmentai palikti neuždažyti. Pavyko panaudoti nemažai išlikusios autentiškos medžiagos. Pagal griuvėsiuose aptiktą koplyčios suolo šoninę dalį buvo pagaminti dabartiniai suolai.

Buvo restauruoti paskutiniojo dvaro savininko Šabunevičiaus, jo sūnaus ir marčios karstai, stovėję dar 1944 m. išdraskytoje laidojimo kriptoje. Sudėjus į juos palaikus, karstai užmūryti koplyčios rūsyje.

Koplyčia 2010 m. buvo suremontuota. Visos koplyčios restauravimas atsiėjo beveik 2 mln. litų.

Ilgą laiką koplyčios altorius buvo tuščias, nes sovietmečiu dingo čia kabėjęs paveikslas, vaizdavęs madoną su kūdikiu. Todėl Antanavo bendruomenė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydama padėti surasti šį kūrinį. Sovietmečiu paveikslas buvo atsidūręs Ateizmo muziejuje. Jį likvidavus, visi eksponatai pagal perdavimo – priėmimo aktus pateko į Lietuvos nacionalinį muziejų. Taip muziejaus fonduose surastas koplyčios altorių puošęs kūrinys. Jis iš karto perduotas restauratoriams.^[4]

Koplyčią supa sutvarkytas lygaus reljefo parkas su alėjų ir takų tinklu, tvenkiniais. Koplyčios architektūra atspindi liaudiškos sakralinės statybos tradicijas. Koplyčios išorė liaudiškai paprasta. Statinio planas šešiakampis, jo skersmuo apie 10 m. Pagrindinį tūrį dengia aukštas piramidės formų malksnų stogas. Jį vainikuoja iškilęs šešiakampis bokštelis su svogūno formos kupolu ir kaltiniu kryžiumi. Sienas juosia profiliuoti karnizai. Koplyčios interjeras erdvus ir šviesus. Šešiakampė patalpa dengta lygiomis lubomis. Grindyse lentų raštas kartoja plano formą. Po koplyčia yra pusrūsis. Jo šiaurės rytų pusėje išmūryta dvaro savininkų laidojimo kripta.