Alupų dinastija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Alupų dinastija (Kanadų kalba: ಆಲೂಪರು) – dinastija Pietų Azijoje (dabartinėje Indijos Karnatakos valstijoje), valdžiusi apie 450–1400 m. Karnatakos susiskaldymo laikais ji valdė valstybę Karnatakos pajūrio ruože (vadinamąjį Alvachedos/Tulunadu regioną), o nuo VI a. valdė kaip vasalai.
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Karnatakos istorija |
Karnatakos priešistorė |
Satavahanai |
Kadambai, Gangai, Alupai |
Čalukjų dinastija |
Raštrakutų dinastija |
Vakarų Čalukjų dinastija |
Pietų Kalačuriai |
Hoišalos imperija |
Dekano sultonatai, Vidžajanagaros imperija |
Maisoras |
Karnataka |
Keralos istorija |
Čera, Alupai |
Viduramžių Čera, Silharai |
Čola, Pandija |
Svarupamai: |
Venadas, Kočinas, Kožikodė, Kolathunadas |
Portugalų Indija, Olandų Indija, Britų Indija |
Maisoras, Travankoras |
Kerala |
Tuo pačiu metu Karnatakoje valdė Kadambų dinastija (šiaurėje) ir Gangų dinastija (pietuose).
Alupai ne kartą keitė sostines. Svarbiausios jų buvo Mangalapuras, Udajapura, Barkuras.