Aleksandros Žemė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Aleksandros Žemė (rus. Земля Александры) – sala Arkties vandenyne, toliausiai nutolusi į vakarus Prano Juozapo salyne (Rusija). Rytuose Kembridžo kanalas skiria nuo Jurgio Žemės. Plotas 1130 km². Aukštis iki 382 m (ledo kupolas Lunyj). Didžiąją dalį salos dengia ledynai, gausu ežerų (Ledianojė, Utinojė ir kt.). Saloje yra baltųjų lokių.
Aleksandros Žemę atrado Austrijos-Vengrijos poliarinė ekspedicija. Sala pavadinta Rusijos princesės Aleksandros Pavlovnos garbei. Nuo 1952 m. veikia Nagurskojės poliarinė bazė[1].