Akstis – stiebo kilmės dyglys, pakitęs trumpaūglis.
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
.jpg)
Suaugusių aksčių viršūnės neturi pumpurų su augimo kūgeliais, kurie anksti nustoja veikti ir sukietėja. Aksčių kietumas priklauso nuo medienos ir sklerenchimos gausos. Paprastai akstys būna ylos formos, tačiau būna ir šakotų (pvz., gledičijų akstys).
Aksčių ūglinę kilmę rodo tai, kad jos išsivysto lapų pažastyse (ten, kur būna pumpurai), o aksčių pamatinėje dalyje matyti sunykusių pumpurėlių ir lapelių žymės. Aksčiai suaugus, ją dengiantis lapas paprastai nukrenta, bet lieka lapkočio randas.
Lietuvoje akstis turi šunobelė (Rhamnus cathartica), dygioji slyva (Prunus spinosa), gudobelė (Crataegus), gledičija (Gleditschia triacanthos).
Gledičijos trišakės akstys
Mekečio (Ocotillo) akstys
Dygiosios slyvos (Prunus spinosa). Smaigaliais besibaigiantys ūgliai - akstys
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
