Didysis ajatola imamas sajedas Ruhola Chomeinis (pers. روحالله خمینی = Rūḥallāh Khumaynī ; gimė 1902 m. rugsėjo 24 d. Chomeine, mirė 1989 m. birželio 3 d. Teherane) − Irano politinis ir religinis lyderis, valdęs iki savo mirties 1989 m. Jis buvo Irano Islamo Respublikos įkūrėjas ir 1979 m. Irano revoliucijos vadovas. Revoliucijos metu buvo nuverstas Šachas Mohamedas Reza Pahlavis, tai tapo Persijos monarchijos pabaiga. Po revoliucijos Ruhola Chomeinis tapo pirmuoju aukščiausiuoju šalies vadovu – Islamo Respublikos konstitucijoje buvo nustatytas aukščiausio rango politiniu ir religiniu tautos autoritetu. Didžiąją jo valdymo laikotarpio dalį užėmė 1980–1988 m. Irano ir Irako karas. 1989 m. birželio 4 d. jį pakeitė Ali Chamenėjus. Dabar Ruhola Chomeinis dažnai vadinamas tiesiog Imamu – Vadovu.
| Didysis ajatola Ruhola Chomeinis | |
|---|---|
| Irano islamo revoliucijos vadas, Imamas | |
 | |
| Gimė | 1902 m. rugsėjo 24 d. Chomeinas |
| Mirė | 1989 m. birželio 3 d. (86 metai) Teheranas |
| Sutuoktinis (-ė) | Chadidžė Sakafi |
| Vaikai | Ahmadas, Mostafa, Hasanas, Hoseinas, Ali Chomeinis, Zahra, Atefė |
| Irano islamo revoliucijos vadas, Imamas | |
| Ėjo pareigas | 1979 – 1989 |
 Vikiteka | Ruhola Chomeinis |
Biografija
Gimė Chomeine, 50 km į pietryčius nuo Arako (pagal gimtąjį miestą ir jo pavardė). Jo seneliai buvo mulos. Būdamas 5 metų amžiaus neteko tėvo.[1]
Politinė karjera
Dėl konfrontacijos kurso su monarchija Chomeinis septintajame XX a. dešimtmetyje buvo ištremtas į užsienį.
1979 m. vasario 1 d. Ajatola Chomeinis grįžo iš emigracijos Prancūzijoje į Iraną, kai šalį dėl islamo revoliucinės suirutės paliko Vakarų remtas šachas Mohamadas Reza Pahlavi (Mohammad Reza Shah Pahlavi, pers. محمد رضا شاه پهلوی). Ajatola tuoj pat pradėjo priešišką kampaniją prieš Vakarus ir JAV. Šacho vyriausybė, dešimtmečius gavusi JAV finansinę ir karinę paramą, išnyko be pėdsako, ir ajatola buvo paskelbtas neginčijamu dvasiniu ir pasaulietiniu Irano vadovu. Pabėgęs šachas su šeima rado prieglobstį JAV, ten gydėsi nuo kraujo vėžio.
Ajatolos neapykantos Jungtinėms Valstijoms kampanija viršūnę pasiekė lapkričio 4 d., kai minia jaunų revoliucionierių užgrobė JAV ambasadą ir jos darbuotojus paėmė įkaitais. Pažadėta juos išlaisvinti tuo atveju, jeigu JAV išduos šachą ir Irane jis bus teisiamas už nusikaltimus žmonėms. Ajatola Chomeini palaimino JAV įkaitų paėmimą ir laikymą − precedento civilizuotame pasaulyje neturintį veiksmą. 1981 m. sausio 20 d. Iranas paleido įkaitus, kai JAV prezidentu, vietoje Džimio Karterio, buvo prisaikdintas Ronaldas Reiganas.
1989 m. vasario 24 d. ajatola Chomeinis paskelbė fatvą, rekomenduojančią, kad tikintys musulmonai nužudytų Salmaną Rušdį, už rašytojo galvą buvo pažadėtas milijonas dolerių. Tą pačią dieną islamo fundamentalistai užpuolė britų ambasadą Bombėjuje, o kovo 4 d. Iranas nutraukė diplomatinius santykius su Didžiąja Britanija.
Ajatola Chomeinis mirė 1989 m. birželio 3 d., būdamas 86 metų amžiaus. Jo laidotuvėse dalyvavo apie 10 milijonų iraniečių.
Po ajatolos Ruholos Chomeinio mirties Irano valstybės vadovu tapo ajatola Ali Chamenėjus. Prezidentas yra tik antrasis asmuo Irane, vyriausybės vadovas.
Įdomybės
Kiekvienais metais visame Irane vasario 1 d. 9.33 val. kaukiančios sirenos primena tą momentą, kai Irano žemėje nusileido Chomeinį iš emigracijos Paryžiuje parskraidinęs lėktuvas. Tada gyvenimas šalyje kelioms minutėms sustoja.
Išnašos
Nuorodos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
