![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/11/Vistula_Lagoon.jpg/640px-Vistula_Lagoon.jpg&w=640&q=50)
Aismarių nerija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Aismarių nerija, kitaip Aistmarių nerija (vok. Frische Nehrung, lenk. Mierzeja Wiślana, rus. Балтийская коса, Baltijskaja Kosa) – siauras žemės ruoželis tarp Aismarių ir Baltijos jūros, Gdansko (Dancigo) įlankos (iki 1945 m. vadinta Dancigo įlanka).
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/11/Vistula_Lagoon.jpg/640px-Vistula_Lagoon.jpg)
1649 m. buvo apgyvendinta kuršininkų. Iki 1945 m. nerija priklausė Vokietijai ir didžioji dalis įėjo į Rytprūsių provincijos sudėtį. Po 1945 m. Tarybų Sąjungai ir jos sąjungininkams atplėšus iš Vokietijos rytines žemes ir įjungus jas į Lenkijos bei TSRS sudėtį, Aismarių nerijos šiaurės rytinė dalis priklausė tuometinės Tarybų Sąjungos Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai, o pietvakarinė Aismarių nerijos dalis – Lenkijai. Iširus TSRS, šiaurės rytinė dalis įeina į Rusijos Kaliningrado srities teritoriją. Aismarių nerijos ilgis 65 km (iš jų 35 km priklauso Rusijai, 30 km – Lenkijai).[1] Kitais duomenimis – 60 km, plotis – 1,3–3 km. Kopų aukštis iki 45 m.[2][3] Įprastas aukštis virš jūros lygio – 10–12 m. Pietinėje dalyje nusidriekusios išilginės vidinės rudosios kopos, šiaurinėje dalyje pajūryje – baltosios prieškopės. Tiek pirmųjų, tiek pastarųjų kopų aukštis siekia 4 m. Vidurinėje dalyje dunkso gelsvosios išilginės ir parabolinės kopos, iškylančios iki 25 m. aukščio.[4]
2022 m. Lenkijos pusėje pastatytas Aismarių nerijos kanalas.[5]
- Reginys į jūrą. Nerijos pakrantė žiemą (Kaliningrado sritis, Rusija)
- Kuršininkų apgyventa teritorija 1649 m. (pažymėta žaliai)