Abiejų Tautų Respublika
Lenkijos karalystės ir LDK federacinė aristokratinė monarchija, susikūrusi po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki 1791 m. gegužės 3 d. / From Wikipedia, the free encyclopedia
Abiejų Tautų Respublika (ATR, lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów, lot. Res Publica Utriusque Nationis), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (lenk. Królestwo Polskie i Wielkie Księstwo Litewskie, lot. Regnum Poloniae Magnusque Ducatus Lithuaniae)[lower-alpha 2] – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija,[8] sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów lot. Res Publica Utriusque Nationis | |||||
Personalinė unija su Švedija (1592–1599) Personalinė unija su Saksonija (1697–1763) | |||||
| |||||
| |||||
Devizas Si Deus nobiscum quis contra nos „Jei Dievas su mumis, tai kas gi gali būti prieš mus“ Pro Fide, Lege et Rege[lower-alpha 1] „Už tikėjimą, įstatymą ir karalių“ | |||||
Abiejų Tautų Respublika didžiausio išsiplėtimo metu (1619) | |||||
Sostinė | Krokuva (1569–1596) Varšuva (1596–1795) | ||||
Kalbos | Oficialios: Lenkų ir lotynų | ||||
Religija | Oficiali: Romos katalikybė[1] | ||||
Valdymo forma |
| ||||
Lenkijos karalius / Lietuvos didysis kunigaikštis | |||||
1569–1572 (pirmas) | Žygimantas Augustas | ||||
1764–1795 (paskutinis) | Stanislovas Augustas Poniatovskis | ||||
Parlamentas | Seimas | ||||
Era | Naujieji laikai | ||||
- Liublino unija | 1569 m. liepos 1 d. | ||||
- I padalijimas | 1772 m. rugpjūčio 5 d. | ||||
- Gegužės trečiosios Konstitucija | 1791 m. gegužės 3 d. | ||||
- II padalijimas | 1793 m. sausio 23 d. | ||||
- III padalijimas | 1795 m. spalio 24 d. | ||||
Valiuta | Grašis | ||||
Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė turėjo atskirą administracinį aparatą, iždą, kariuomenę ir įstatymus. Valstybės galva buvo iki gyvos galvos Seimo renkamas monarchas, turėjęs Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulus.
XVI–XVII a. tai buvo viena didžiausių ir daugiausia gyventojų turėjusių Europos valstybių.[9]