Asteroidas From Wikipedia, the free encyclopedia
Higėja, oficialiai - 10 Higėja (angl. 10 Hygiea), astronomijos kataloguose A849 GA,[1] jos simboliai: .svg){kind=small}
ir .svg){kind=small}
– didelis asteroidas arba galimai nykštukinė planeta, skriejanti pagrindinėje asteroidų žiedo dalyje tarp Marso ir Jupiterio orbitų. Tai viena iš keturių asteroidų žiede esančių didžiausių kosminių kūnų, kiti trys didesni – nykštukinė Cereros planeta, bei Vestos ir Paladės asteroidai.[2]
Higėjos skersmuo – 430 km,[3] o masė – 3 % viso asteroidų žiedo masės, todėl jis yra ketvirtas pagal tūrį ir masę Saulės sistemos asteroidas. Pagal kai kurias spektrines klasifikacijas jis yra didžiausias iš tamsiųjų C tipo asteroidų su anglingu paviršiumi, o pagal kitas klasifikacijas – antras po Cereros.
Higėja aplink Saulę skrieja vidutiniškai 16,83 km/s greičiu[4] ir ją apskrieja kas 2032,4 dienas arba kas 5,5647 metų.[5]
Higėjos spektrinis tipas C parodo, kad joje greičiausiai yra vandens, geležies, nikelio, kobalto, azoto ir amoniako.[4]
Arčiausiai Saulės savo orbita priartėja iki 2,789 av ir nutoldama nuo Saulės 3,489 av atstumu.[1] Aplink savo ašį Higėja apsisuka kas 13,83 valandų.[4]
Artimiausiame taške nuo Žemės orbitos, Higėjos orbita priartėja iki 1,799 av, toliausiai nutolsta nuo Žemės per 4,5 av.[1] NASA reaktyvinio judėjimo laboratorija neklasifikuoja Hygėjos kaip potencialiai pavojingo kosminio kūno, nes jos orbita pakankamai toli nuo Žemės.[4]
Regimasis ryškis yra kintamasis, priklausomas nuo Higėjos orbitos padėties ir tuo pačių besikeičiančio jos atstumo Žemės ir Saulės atžvilgiu. Laikotarpyje tarp 2023 m. sausio ir 2028 m. sausio mėn. regimasis ryškis svyruos nuo +9,35 iki +12,1. 2023 m. kovo 27 d. 20:39 Higėja buvo nutolusi nuo Saulės per 436,14 mln. km, nuo Žemės per 495,98 mln. km ir jos regimasis ryškis buvo +11,43. Atsižvelgiant į tokį regimąjį ryškį, Higėja yra matoma naudojant žiūronus su 70-80 mm apertūra arba per nedidelį teleskopą.[5]
Absoliutinis ryškis: +5,6,[6][4]
Higėja gali būti mažiausia Saulės sistemos nykštukinė planeta, kadangi atitinka tris iš keturių reikalavimų, keliamų būti klasifikuojama nykštukine planeta: ji skrieja aplink Saulę, nėra planetos palydovas (kaip aplink Žemę besisukantis Mėnulis) ir, skirtingai nei planeta, nėra išvaliusi kaimynystės aplink savo orbitą. Paskutinis reikalavimas – jos masė turi būti pakankama, kad jos pačios gravitacija pritrauktų ją į apytiksliai sferinę formą.[7]
Higėja yra pagrindinis Higėjinių asteroidų šeimos narys, sudarantis apie 1 % asteroidų žiede. Higėjinių asteroidų šeima susiformavo, kai maždaug prieš 2 mlrd. metų maždaug 100 km skersmens objektas susidūrė su proto-Higėja. Kadangi smūgio krateriai ant Higėjos šiandien yra per maži, kad sutalpintų išmestos medžiagos kiekį, manoma, kad smūgis Higėją visiškai suardė, o didžioji dalis nuolaužų atšoko po to, kai iš jos ištrūko gabalai, suformavę likusias šeimos dalis. Higėja sudaro beveik visą, t. y. daugiau kaip 98 proc. Higėjinių asteroidų šeimos masės.[8]
Higėją atrado 1849 m. balandžio 12 d.,[1] dabartinės Italijos mieste Neapolyje 29 metų astronomas Anibalis de Gasparis (Annibale de Gasparis). Tai buvo pirmasis iš devynių jo atrastų asteroidų. Neapolio observatorijos direktorius Ernesto Kapočis di Belmontė (Ernesto Capocci di Belmonte) suteikė asteroidui pavadinimą pagal senovės graikų sveikatos deivės Higėjos vardą.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
