Žalgirio mūšis
1410 m. liepos 15 d. vykęs mūšis tarp jungtinių LDK ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Teutonų ordino / From Wikipedia, the free encyclopedia
53°29′00″ š. pl. 20°05′40″ r. ilg.
Žalgirio mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Lenkijos-Lietuvos-Teutonų ordino karas | |||||||
Jano Mateikos (Jan Matejko) paveikslas „Žalgirio mūšis“ (centre – Vytautas) | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Lenkijos karalystė[1] LDK Lietuvos-Lenkijos vasalai, sąjungininkai ir samdiniai:[2] Moldavijos kunigaikštystė[3] totoriai, čekai, moravai, rusai[4] |
Vokiečių ordinas, samdiniai ir riteriai iš visos Europos | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Jogaila, visos kariuomenės vadas[2] Vytautas Didysis, Lietuvos kariuomenės vadas |
Ulrichas fon Jungingenas † didysis maršalas Frydrichas fon Valenrodas † didysis vadas Kunas fon Lichtenšteinas † | ||||||
Pajėgos | |||||||
39 000 karių[1] | 27 000 karių[1] | ||||||
Nuostoliai | |||||||
žuvo 2 000 -3 000 | žuvo 8 000 14 000 paimti į nelaisvę |
Žalgirio mūšis – 1410 m. liepos 15 d. netoli Tanenbergo ir Griunvaldo (Žalgirio)[5] vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Kryžiuočių ordino.
Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat latentinės Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis.
Žalgirio mūšis buvo vienas didžiausių Viduramžių riterių kariuomenių mūšių ir nuo XIX a. tapo Lenkijos ir Lietuvos nacionaliniu mitu. Įvairūs šaltiniai vertina, kad pusantros paros trukusiame mūšyje dalyvavo 25 000–85 000 žmonių, o žuvo – 15 000–50 000. Lietuvių-lenkų pusėje dalyvavo samdytos totorių, moldavų, čekų pajėgos, kryžiuočius parėmė riteriai iš įvairių Vakarų Europos šalių.
Mūšis įvyko lauke tuometinėje ordino teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, tarp Griunfeldo, Tanenbergo (dab. Stembarkas) ir Liudviksdorfo (dab. Lodvigovas) kaimelių (tuo metu − Prūsijoje, dabar − Lenkijos teritorijoje). Lenkų istoriografijoje šis mūšis minimas kaip Griunvaldo mūšis, lietuvių – Žalgirio mūšis (vok. grün „žalias“ + vok. Wald „miškas, giria“), Vokietijoje ir Vakarų šalyse – Tanenbergo mūšis (Tanenbergas – vietovė šalia Griunvaldo).
Mūšis buvo vienas iš didžiausių viduramžių Europoje ir yra laikomas svarbiausia pergale visame LDK gyvavimo laikotarpyje. Mūšiu, kaip įkvėpimu, remtasi kuriant romantines legendas, jis yra laikomas nacionaliniu pasididžiavimu, ilgainiui tapo reikšmingas simbolis kovai prieš įsibrovėlius.[6]