From Wikipedia, the free encyclopedia
Šveicariškas vynas – vynas, gaminamas Šveicarijoje iš Šveicarijoje augintų vynuogių.
Šveicarijoje vyno gamybai skirti vynuogynai užima beveik 15 000 hektarų, išsidėstę daugiausia šalies vakariniuose ir pietiniuose kantonuose:
Baltosios vynuogių veislės užima 42 % šalies vynuogynų ploto, o raudonosios – 58 %.
Šveicarijos Federalinio žemės ūkio biuro duomenimis[1] 2009 m. Šveicarijoje pagaminta virš 1,1 mln. hektolitrų vyno (527 000 hl baltojo, 587 000 hl raudonojo).
Beveik visa Šveicarijos vyno produkcija suvartojama šalies viduje.[2] Tik mažiau kaip 2% vyno produkcijos eksportuojama (daugiausia į Vokietiją). Pagal vyno suvartojamą vienam asmeniui Šveicarija įeina daugiausia vyno išgeriančių šalių dešimtuką.[2] Pvz., 1983 m. importavo 2/3 suvartojamo vyno. Tame tarpe vyno Beaujolais įvežė daugiau, nei JAV.[3]
Vyno gamybos ir vynuogininkystės tradicijos Šveicarijoje senos, mažiausiai siekia romėnų laikus.
Pirmasis butelis, pagamintas iš keramikos, buvo aptiktas Valė kantone, netoli Sembrancher, keltų laikų moters kape (II a. pr. m. e.). Įrašas ant butelio rodo, kad butelyje buvo vynas. Apie 150 m. pr. m. e. (keltų laikai) dabartinio Valė teritorijoje žmonės mirusiesiems į kapus dėdavo vyno ir tikriausiai gėrė tokį vyną. Po šimtmečio pasirodė romėnų amforos.
Šveicariško vyno etiketėse turi būti nurodyta, kurios vietovėje jis pagamintas.[4]
Šveicarijos vyno regionai yra:
Dvi plačiausiai Šveicarijoje auginamos vynuogių veislės yra raudonosios „Pinot noir“ (apie 30 % vynuogynų) ir baltosios „Chasselas“ (apie 27 %). Šalyje auginamos įvairių veislių vynuogės, daug jų yra vietinės kilmės ar vietinės atmainos. Plotuose, didesniuose nei bent 1 ha auginama apie 90 vynuogių veislių.
Šveicarijoje įprastinės vynuogių veislės (2009 m.), auginamos plotuose, didesniuose nei 50 ha[1] | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
Veislė | spalva | sinonimai | plotas (%) | plota (ha) | ||
1. Pinot noir | raudonos | Blauburgunder | 29,7 % | 4 402 | ||
2. Chasselas | baltos | Gutedel | 27,1 % | 4 013 | ||
3. Gamay | raudonos | 10,2 % | 1 514 | |||
4. Merlot | raudonos | 6,9 % | 1 028 | |||
5. Müller-Thurgau | baltos | 3,3 % | 493 | |||
6. Gamaret | raudonos | 2,6 % | 380 | |||
7. Chardonnay | baltos | 2,2 % | 321 | |||
8. Sylvaner | baltos | Rhin | 1,6 % | 241 | ||
9. Pinot gris | baltos | Malvoisie | 1,5 % | 216 | ||
10. Garanoir | raudonos | 1,4 % | 203 | |||
11. Syrah | raudonos | 1,2 % | 181 | |||
12. Petite Arvine | baltos | 1,0 % | 154 | |||
13. Sauvignon blanc | baltos | 0,9 % | 134 | |||
14. Humagne rouge | raudonos | 0,9 % | 128 | |||
15. Cornalin | raudonos | Landroter | 0,8 % | 116 | ||
16. Diolinoir | raudonos | 0,8 % | 112 | |||
17. Pinot blanc | baltos | 0,7 % | 105 | |||
18. Savagnin blanc | baltos | Helda | 0,6 % | 83 | ||
19. Cabernet Sauvignon | raudonos | 0,4 % | 63 | |||
20. Cabernet Franc | raudonos | 0,4 % | 54 | |||
Viso baltųjų veislių | 57,9 % | 6 245 | ||||
Viso raudonųjų veislių | 42,1 % | 8 574 | ||||
Visuminė suma | 100,0 % | 14 820 |
Kitų vynuogių mažinama gerokai mažiau, Pvz., „Muscat bleu“, irgi auginamos komercinei vyndarystei, 2009 m. užėmė tik 3 ha plotą.[6]
Šveicarijoje sukurti ne vienas vynas, gaminamas iš unikalių vynuogių, kurios retai auginamos ne Šveicarijoje. Pvz.:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.