Škotijos geografija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Škotijos geografija yra įvairi – nuo žemumų, kuriose plačiai vystomas žemės ūkis, iki nepaliestų aukštumų ir nuo didelių miestų iki retai apgyvendintų salų. Šiaurės Europoje esanti Škotija apima šiaurinę Didžiosios Britanijos salos dalį. Šaliai taip pat priklauso daugiau kaip 900 aplinkinių salų, iš kurių didžiausios yra Šetlando ir Orknio salos bei Vidiniai ir Išoriniai Hebridai.[1]
Škotijos geografija | |
Žemynas | Europa |
Regionas | Šiaurės Europa Britų salos |
Plotas | 80 240 km² 97 % žemės 3 % vandens |
Pakrantė | 11 800 km |
Sienos | 154 km |
Aukščiausias taškas | Ben Nevis 1 345 m |
Žemiausias taškas | Atlanto vandenynas 0 m |
Ilgiausia upė | Tėjus 190 km |
Didžiausias ežeras | Lomondas 71 km² |
Vienintelė Škotijos sausumos siena yra su Anglija, kuri 97 km driekiasi nuo Solvėjaus fjordo vakaruose iki Šiaurės jūros rytuose.[2] Škotijos Kintairo pusiasalį nuo Airijos salos skiria vos 21 km pločio Šiaurės kanalas.[3] Norvegija nuo Škotijos yra nutolusi 310 km į rytus. Škotijos vakarų ir šiaurės pakrantes bei jos salas skalaujantis Atlanto vandenynas daro didelę įtaką šalies klimatui.[4]
Škotija yra kalnuočiausia Jungtinės Karalystės šalis. Geologiškai du aiškiai skirtingus fiziografinius regionus – Škotijos aukštumas ir Škotijos žemumą – skiria Hailando sprūdis.[5] Hailando sprūdis yra geologinis uolienų lūžis, kuris tęsiasi nuo Arano salos šalies vakaruose iki Stonheveno rytuose.[6] Škotijos aukštumose yra aukščiausia Jungtinės Karalystės viršūnė – Ben Nevis.
Pietinėje šalies dalyje gyvena dauguma šalies gyventojų, ypač siaurame ruože tarp Klaido ir Forto užutėkių, kuris yra vadinamas Centrine juosta (angl. Central belt). Nors Glazgas yra didžiausias Škotijos miestas, Edinburgas yra šalies sostinė ir politinis centras.[7] Kita kalnuota šalies vietovė yra Pietinės aukštumos, nors jų viršūnės ir nėra tokios aukštos kaip Škotijos aukštumose šiaurėje.
Gamtos išteklių, tokių kaip akmens anglis, geležis ir cinkas, gausa padarė didelę įtaką Škotijos pramonės augimui XIX-XX a. pradžioje.[8] Šiandien energija yra vienas svarbiausių Škotijos ekonomikos sektorių. Nors Škotija yra viena didžiausių naftos išgavėjų Europos Sąjungoje, vis dėlto šalis vis daugiau dėmesio skiria atsinaujinančios energijos gamybai ir planuoja, kad iki 2030 m. bent 50 % energijos suvartojimo šalyje bus patenkinta naudojant tik atsinaujinančios energijos šaltinius.[9][10]