Širvėnos ežeras
tvenkinys Lietuvoje From Wikipedia, the free encyclopedia
Širvėnos ežeras (iki Antrojo pasaulinio karo dar žinomas kaip Rališkių ežeras) – ežeras šiaurės Lietuvoje, Biržų rajone, apie 1 km į šiaurę nuo Biržų centro[1]. Šiauriniame ežero krante yra Astravas (Biržų priemiestis). Ežeras – dirbtinis, seniausias tvenkinys Lietuvoje. Jis yra vienas iš šiaurės Lietuvos karstinio regiono vandens telkinių ir priskirtas prie valstybinės reikšmės ežerų.
| Širvėnos ežeras | |
|---|---|
 Ežeras žiemą | |
| Vieta | Biržų raj.,  Lietuva |
| Plotas | 3,453 km² |
| Kranto linijos ilgis | 15.38 km |
| Kilmė | Dirbtinis |
| Vidutinis gylis | 2,22 m |
| Didžiausias gylis | 3,5 m |
| Įteka | Agluona, Apaščia |
| Išteka | Apaščia |
  Širvėnos ežeras | |
| Koordinatės | 56°12′52.32″ š. pl. 24°45′21.81″ r. ilg. |
 Vikiteka |
Širvėnos ežeras |
Ežeras yra Biržų regioninio parko teritorijoje. Širvėnos ežeras ir jo apylinkės – Širvėnos kraštovaizdžio draustinis. Per Širvėnos ežerą teka Apaščia (Nemunėlio kairysis intakas), įteka: keli bevardžiai upeliai, Požemys, Agluona. Širvėnos ežeras priklauso Mūšos‑Nemunėlio baseinui.
Ežero pratakumas 1073 %. Ilgis iš vakarų į rytus 3,45 km, plotis iki 1,45 km. Kranto linija labai vingiuota (daug įlankų, kyšulių), jos ilgis 13,8 km. Krantai daugiausia žemi, vietomis pelkėti. Vandens skaidrumas siekia 1,2-2,2 m.[2], ežere pasitaiko vandens „žydėjimų“.[3] Vidutinė altitudė 50,9 m. Giliausia yra centrinė ežero dalis, esanti tarp Agluonos ir Apasčios upių įtekėjimų ir Apasčios upės ištekėjime, kurioje vandens gylis siekia 3,5 m. Vidutinis ežero gylis – 2,2 m. sekliausios – vakarinė (apie 80 ha) ir rytinė (apie 50 ha), atsikišusios ežero dalys, kuriose vandens gylis yra 0,9-1,3 m. Plotas priklauso nuo vandens lygio, kinta nuo 320 iki 350 ha.[4] Vandens tūris – 6,7 mln.. Kadangi Širvėnos ežerą maitinančio baseino plotas beveik 120 kartų didesnis už paties ežero plotą, galima tikėtis itin didelės vandens lygio svyravimo amplitudės. Išties, pagal stebėjimų duomenis, vidutiniškai per metus ji siekia 1,37 m, o itin vandeningais metais – net 1,81 m.[5]
Ežero vandens lygis yra dirbtinai reguliuojamas šliuzu – reguliatoriumi. Širvėnos ežeras yra vienintelis Biržų apylinkėse pagal rekreacinį potencialą priskirtinas net I kategorijai (labai intensyvaus panaudojimo), tačiau labiau dėl didelio ploto. Krantai daugiausia žemi, vietomis supelkėję. Širvėnos ežero vandenyje daug biogeninių medžiagų. Dugną dengia molingas dumblas ir dumblingas molis, sapropelingos nuosėdos. Dugno nuosėdų storis daugiau kaip 0,5 m, kai kur daugiau kaip 1,5 metro.
Yra 16 salų, kurių bendras plotas 5,7 ha (4 didžiausios: 2,22 ha, 1,41 ha, 0,92 ha ir 0,39 ha). Didžiausia ežero sala – Meilės sala (2,22 ha). Iš pietų ir vakarų Širvėnos ežerą supa Biržai, šiaurėje įsikūręs Astravo dvaras. Širvėnos ežeras dar žinomas kaip Rališkių ežeras, Biržų ežeras, Prūdas.[6]Šalia ežero esančios gyvenvietės: Rinkuškiai, Paežeriai, Kvietkeliai.
Širvėnos ežeras yra seniausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje suformuotas 1575 m. užtvenkus Apasčios ir Agluonos upes jų santakoje, kurios saugojo tvirtoves bei miesto prieigas. Ežeras pakartotinai patvenktas XIX a. viduryje ir 1984 m. Ežero atsiradimas siejamas su Biržų gynybinės tvirtovės statyba. Pelkėtoje vietoje išsiliejęs beveik 400 ha. ploto tvenkinys patikimai saugojo pilį ir miestą iš šiaurinės pusės. 1928 m., kai kitoje ežero pusėje, Astravo dvaro pastatuose įsikūrė lino fabrikas, per ežerą buvo nutiestas Širvėnos ežero pėsčiųjų tiltas, jungiantis Astravą ir Biržų miestą.[7]
1860 m. Širvėnos ežero pakrantėje buvo pastatytas Astravo dvaro tiltas-užtvanka, iki 1986 m. laikęs Širvėnos ežero vandenis. Arkinę užtvanką 1860 metais Astrave pastatė grafas Jonas Tiškevičius. 2005 metais ji buvo restauruota. Astravo užtvanka įrašyta į Saugomų kultūrinių vertybių registrą kaip Astravo dvaro komplekso dalis. Šiuo metu yra pastatyta nauja užtvanka, o senoji išlikusi tik kaip prisiminimas. Pro ją vis dar lengva srove sruvena vanduo leidžiamas iš Širvėnos ežero.[8] Pakrantės kanalą prie įvažiavimo link dvaro rūmų kerta Astravo dvaro tiltas – dviejų angų arkinis mūro tiltas.
2013 m. buvo vykdomas ežero valymo projektas, kurio tikslas – pagerinti Širvėnos ežero būklę, išvalyti susikaupusį dumblą, nuosėdas, biogenines medžiagas ir sutvarkyti ežero pakrantes. Šalinant ežero perteklinį gruntą, siekiama pagerinti ekologinę jo būklę, apsaugoti augalus ir gyvūnų rūšis nuo išnykimo, sulėtinti ar bent laikinai pristabdyti Širvėnos virtimą pelke. Įgyvendinant projektą pasirinktos vietos, kurias išvalius, bus galima pritaikyti ar geriau panaudoti žmonių rekreacijai.[9]
Širvėnos ežeras – vienas svarbiausių Biržų miesto kultūros paveldo objektų, turintis dideles aktyvaus poilsio, pažintinio bei kultūrinio turizmo plėtros galimybes. Biržų rajono savivaldybės administracija, siekdama sudaryti galimybes susipažinti bei keliauti vaizdingomis Biržų miesto vietovėmis, įgyvendino projektą „Dviračių ir pėsčiųjų tako Biržų m. prie Širvėnos ežero įrengimas ir pritaikymas turizmui ir poilsiui“, kurio tikslas – plėsti viešąją turizmo infrastruktūrą Biržų mieste. Įgyvendinant projektą sukurtas naujas turistų traukos objektas – pietinėje Širvėnos ežero pakrantėje įrengtas apšviestas dviračių ir pėsčiųjų takas su poilsiavietėmis bei atokvėpio aikštelėmis, kuriose įrengti dviračių stovai, suoliukai, šiukšliadėžės bei informaciniai ženklai. Keliaujant įrengtu dviračių ir pėsčiųjų taku galima aplankyti svarbiausius Biržų miesto kultūros ir turizmo objektus.[10]
2019 m. Širvėnos ežero pakrantėje atidarytas Poeto suolelis su knygų nameliu, skirtas Biržų visuomenei, miesto svečiams ir visiems mylintiems ir branginantiems poeziją, raštą, knygą.[11]
Širvėnos ežere yra plačiai išvystytas žūklės turizmas. Žuvininkystės vystymo kryptis – karšinis. Kiekvieną rudenį Širvėnos ežere vyksta spiningavimo varžybos „Širvėnos plėšrūnė“. Žvejyba trunka 5 valandas. Varžybų metu dalyviai suskirstomi į komandas. Nugalėtojai skelbiami pagal tai, kurių pagautos žuvies svoris yra didžiausias.[12] Taip pat, vyksta tradicinės žvejų megėjų vasarinės žūklės varžybos „Širvėnos tiltas“. Varžybų metu dalyviai žvejoja su vasarine plūdine meškere.[13] Norint užsiimti mėgėjiška žūkle Širvėnos ežere, reikia įsigyti žvejo mėgėjo kortelę.[14] [15]
Širvėnos ežere yra įrengtos dvi maudyklos: Centrinė maudykla ir jaunimo parko maudykla. Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybės“ maudyklų vandens kokybės stebėsenos nuostatomis, vanduo tiriamas reguliariai, kas dvi savaites.[16] Maudymosi sezonas pagal Lietuvos gamtines sąlygas baigiais rugsėjo 15d.[17]
Širvėnos ežeras yra Biržų regioninio parko teritorijoje ir norint plaukti nesavaeige pramogine ir asmeninio naudojimo mažąja plaukiojimo priemone, būtina gauti leidimą.[18] Savaeigių plaukiojimo priemonių eksploatavimas yra draudžiamas.[19]
Širvėnos ežero nendrynuose rastos trys į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktos rūšys – didysis baublys, juodoji žuvėdra ir didysis baltasis garnys. Didysis baublys ir juodoji žuvėdra – perinčios rūšys, o baltasis garnys Širvėnos ežere rado mitybos bazę. Ežere rudeninių migracijų metu nutupia pulkai ančių, žąsų, pakrantėse sutinkami smulkesni tilvikiniai paukščiai. Paskutinius keletą metų peri 3-5 gulbių nebylių poros.
Labiausiai ežeras tinkamas pusiau vandens žinduoliams – bebrams, kanadinėms audinėms bei ūdroms.
Širvėnos ežero pakrantės ir seklūs nendrynuose esantys vandens plotai – palankios varliagyvių nerštaviečių buveinės. Širvėnos ežere aptikta: paprastųjų tritonų, smailiasnukių, rusvųjų ir kūdrinių varlių, paprastųjų rupūžių bei į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų: raudonpilvių kūmučių, nendrinių rupūžių bei skiauterėtasis tritonas.
Ežere iš žuvų pagal gausumą ryškiai dominuoja kuoja. Jos dalis populiacijoje pagal gausumą sudaro pusę. Taip pat gausi ešerių populiacija. Pastebėtina ir tai, kad ženklią dalį (17 procentų) sudaro dumblamėgės žuvys – lynas ir karosas. Ežere yra ir deguonies trūkumui atsparios žuvų rūšys – ešerys ir lynas.[20]
Rytinis ežero galas gausiai apaugęs vandenyje pasinėrusiais augalais, iškeliančiais į paviršių tik plūduriuojančius lapus ir žiedus. Pagrindiniai vandens augalai: vandens lelija, plūduriuojančioji plūdė. Ežero pakrantė apaugusi nendrėmis, meldais, švendrais, ypač gausiai apaugusios ežero vakarinė ir rytinė dalys.[21]
Per ežerą nutiestas Širvėnos ežero tiltas pėstiesiems, jungiantis Astravo dvarą ir Biržų miestą. Tilto pradžioje pritvirtinta lenta byloja, kad tilto ilgis – 525 m; plotis – 2,45 m; sąmatinė vertė – 336 tūkst. Lt; atiduotas eksploatuoti – 1987 m. VI; rekonstruotas – 2003 m. Vakarine pakrante eina kelias 190 Biržai–Germaniškis , rytine – 1311 Biržai–Užušiliai–Latveliai .
Vandenvardis Širvėnős ežeras (pirminė lytis *Širvėna?) kildinamas nuo žodžio širvas („širmas, pilkas“).[22]
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
