From Wikipedia, the free encyclopedia
Šingu (port. Rio Xingu) – upė Brazilijoje, Amazonijoje, Mato Groso ir Paros valstijose; Amazonės dešinysis intakas.
Šingu | |
---|---|
Šingu San Felis do Šingu savivaldybėje | |
Ilgis | 2100[1][2] km |
Baseino plotas | 513 000 km² |
Vidutinis debitas | 16 000 m³/s |
Ištakos | Ronkadoro kalnai |
Žiotys | Amazonė |
Šalys | Brazilija |
Vikiteka | Šingu |
Prasideda Mato Groso plynaukštėje, Ronkadoro kalnuose, susiliejus keletui upių[3] (Kuriseu, Batovi, Romurui).[2] Teka į šiaurę kirsdama Brazilijos plokščiakalnį ir formuodama gausius slenksčius bei krioklius. Žemupyje teka Amazonės žemuma. Prieš įtekėdama į Amazonę Šingu suformuoja 160 km ilgio, 8–12 km pločio estuarijos formos žiotis.[1] Ties žiotimis sudaro didžiulį protakų ir salų labirintą.[3] Įteka Amazonėn aukščiau Gurupos, tarp Amazonės ir Šingu protakų yra didelė upinė Gurupos sala.
Didžiausi intakai: Kuluenė, Ronuras, Suja Misu, Arajasas, Komandante Fontora, Freskas, Iriri, Bakaža, Žarausu.
Upė laivuojama 190 km nuo žiočių.[4] Vandeningiausia spalio–balandžio mėnesiais.[1] XX a. 8-ajame dešimtmetyje upėje išplėtota Šingu–Aragvajos hidroelektrinių sistema.[2]
Šingu baseine gyvena Šingu indėnai, upės aukštupyje – bakairiai. Sudarytas Šingu nacionalinis parkas, daug indėnų teritorijų. Pirmasis europietis, tyrinėję Šingu baseiną (1884–87 m.) buvo vokiečių etnologas ir keliautojas Karlas fon den Štainenas.[2]
Miestai prie upės: San Felis do Šingu, Altamira, Vitorija do Šingu, Senador Žoze Porfirijas, Porto di Mozas.