Čibčų kalbos
From Wikipedia, the free encyclopedia
Čibčų kalbos – indėnų kalbų šeima, kurios kalbos papliusios Sąsmaukos-Kolumbijos regione (nuo Hondūro iki šiaurės Kolumbijos). Nors kalbų šeima pavadinta jau išnykusios čibčų kalbos, vartotos muiskų centrinėje Kolumbijoje, vardu, manoma, kad ši kalbų šeima susiformavo ties dabartine Panamos-Kosta Rikos siena.
Čibčų kalbos siūlomos jungti į hipotetinę čibčų kalbų makrošeimą, kuriai priklausytų dar kelios negausios Centrinės Amerikos indėnų kalbos (lenkų, šinkų, misumalpų).
Klasifikacija
- Aruakų kalbos
- aruakų
- kogujų
- vivų (malajų, sankų)
- kankuamų †
- Tikrųjų čibčų kalbos
- čibčų (muiskų) †
- uvų (tunebų)
- Baro Negro tunebų
- Vakarų tunebų
- Angosturo tunebų
- Vidurio tunebų
- Kofanų kalbos
- kofanų[1]
- Gvaimių kalbos
- gvaimių (ngeberių, čirikių)
- buglerių (bokotų, buglių)
- Kunų kalbos
- San Blaso kunų
- pasienio kunų
- Motilonų kalbos
- barių (motilonų)
- Pajų kalbos
- pečų (pajų)
- Ramų kalbos
- ramų
- malekų chaikų (gvatusų)
- votų †
- korobisių †
- Talamankos kalbos
- bribrių
- borukų (bronkų)
- kabekarų
- teribių
- huetarų †
- čanguenų †
- Neklasifikuotos
- čimilų
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.