Vėnta (opės)

Vėnta (latvėškā ė lietovėškā Venta) īr opės šiaurės Žemaitėjuo, Lietovuo ė Kuržemie, vakarū Latvėjuo.

Vėnta
Vėnta Mažeikiu rajuonė
Ėlgoms	343 km
Baseina pluotībė	11 800 km²
Debits	180 m³/s
Prasided	Kelmės rajuons
Žiuotis	Baltėjės jūra
Valstībės/kraštā	Lietova (Žemaitėjė), Latvėjė (Kuržemė)

Tiekmie

Prasėded Kelmės rajuonė, Veniū apīlinkie, 10 km i pėitvakariu posė nu Ožvėntė. Pradiuo tek i šiaurės rītū posė; paskum nu Vėntas-Dobīsas perkasa tek i šiaurė par Koršienus Šiauliū rajuonė; tropoti aukštiau Papėlies, opė priartie prī Šiauliū-Mažeikiu gelžkėlė ė pasok i šiaurės vakarū posė, tek par Akmenės ė Mažeikiu rajuonus. Nu Leckavuos 3 km teka Latvėjės robežiom vuo paskum par Latvėjė i šiaurė ė šiaurės vakarus. Šalep Kuldīgas miesta Vėntuo īr nuognē platos kriuoklis (Vėntas kriuoklis), katron aukštoms īr 2 m. Vėnta ītek i Baltėjės jūra prī Latvėjės oustamiestė Vėntspėlė.

Ėntakā

Dėdliausė ėntakā:

• kairė̄jė: Aunova, Žīžma, Ougīs, Virvītė, Šerkšnė, Vardova, Lūšės, Letėža, Škervelis, Kuojė, Ēnava, Liejiejopė, Padorė;
• dešėnė̄jė: Knėtuojė, Amalė, Ringova, Dabėkėnė, Vadakstė, Zanė, Klūga, Cėicerė, Puonakstė, Ėda, Rėižopė, Abava, Varžopė, Kamarcė.

Hidruoluogėjė

Vėdotėnis opės nūlīdis Lietovuo īr 85 cm/km. Aukštopie vaga īr 3–5 m platoma, nu Ožvėntė lėgė Vardovuos žiuotiū platoms īr 30–50 m. Būdings vaguos gīloms īr 1–2 m. Aukštopie īr daug kūlėnioutu rievu. Būdings slienė platoms īr 0,3-0,8 km. Sruovės bistroms īr 0,1-0,4 m/s.

Debėts, m³/s	prī Ramotiu	prī Papėlies	prī Kuodiū
Dėdliausis	111	369	491
Vėdotėnis	4,45	9,55	29,4
Mažiausis vasaruo	0,18	0,15	0,18
Mažiausias žėimuo	0,21	0,1	0,51

Ondens līgis par metus svīruo Papėlie 4 m, prī Abavas žiuotiū - 12 m. Opė ožšāl tonkiausē groudė pabėnguo, onkstiausē lapkrėstė vėdorie. Dėdliausis leda stuoroms būn nu 58 cm (žemopie) lėgė 90 cm prī Papėlies. Leda donga aukštopie ė vėdoropie laikas 54-74 dėinas. Pavasarė čieso prī Papėlies opė nutek 41 %, vasaras čieso 6 %, rodenė čieso 20 %, žėimas čieso 27 % vėsa metėnė ondens kėikė.

Reikšmie

Prī Ožvėntė padarīts 17 ha tvenkėnīs. Vėntas slienis prī Papėlies īr paskelbts geoluogėnio draustėnio. Opės vėdoropis patenk i Vėntas regėjuonėni parka. Lietovuo prī Vėntas īr 5 miestā: Ožvėntis, Koršienā, Vėnta, Vėikšnē, Mažeikē.

Seniau vuokītē opė liuob mėnavuotė kāp Windau, vuo lėnkā - kāp Windawa.

• 
  Virvītės ė Vėntas sotekiejėms
• 
  Koldīgas kriuoklis
• 
  Vėnta prī Palnuosū
• 
  Leduonėšis Vėntuo, 2006 m. pavasari

Nūruodas

• Aple Vėnta „Mažeikiu krašta encikluopedėjuo“
• XX o. pr. Vėntas opė Brokhauza encikluopedėjuo

Vikitėka: Vėnta (opės) – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.