Istória Aragaun nian
From Wikipedia, the free encyclopedia
Prezensa umanu iha rai hirak-ne'ebé ohin forma komunidade autónomu Aragaun nian (ho lia-españól Comunidad Autónoma de Aragón, ho lia-aragonés Comunidat Autonoma d'Aragón no lia-katalaun Comunitat Autònoma d'Aragó) data hori miléniu oin-oin, maibé Aragaun, hanesan barak hosi rejiaun istóriku daudauk, mak sai ai-fuan Otas Klarak nian. Naran Aragaun nian mosu ba dala uluk iha tinan 828.
Istória Aragaun hahú ho invazaun musulmanu iha sékulu VIII. Hori natak, nia haluan ninia fronteira sira durante sékulu sira iha ne'ebé ba dala uluk mak sai Kondadu, hafoin Reinu, no tarde liu Konsellu no Audiénsia, to'o konstitui ohin loron Komunidade Autónomu, biar hahidak jeográfiku ka naturál, linguístiku no mezmu étniku mukit.
Iha Otas Klarak, Aragaun daudauk hetan konfigura no konsolida. Ninia ai-riin mahuluk sira mak sai Koroa, Kortes, Deputasaun Reinu nian no Direitu Forál. Hun-fatin federasaun ida nian estadu sira-nian ho entidade oin-seluk hori sékulu XII, Koroa Aragaun nian; ninia todan espesífiku lakon daudaun neineik iha rasik nia laran to'o Otas Kafoun, wainhira nia hetan integra ba Reinu España nian, sentralizadu liu dook. Ema sira tenke indika katak, iha tinan 1412, iha Kompromisu Kaspe nian, dinastia ne'ebé ukun ona, dunitán mate erdeiru ikus nian hosi uma anteriór, mak uma kastellanu Trastámara sira-nian.
Hori alterasaun sira tinan 1591, wainhira Filipe II hosi España oho Justísia Aragaun nian (ho lia-españól Justicia de Aragón, ho lia-aragonés Chusticia d'Aragón no lia-katalaun Justícia d'Aragó) Don Joaun V hosi Lanuza, to'o sékulu XVIII, iha tinan 1707, wainhira Ukun-fuan sira Planu Foun nian (ho lia-españól Decretos de Nueva Planta) hetan promulga, Aragaun saran daudaun neineik ninia direitu no forál hotu-hotu no partikularidade istóriku seluseluk hirak-ne'ebé nia konsege tiha hakat tempu nia pasu.
Funu Peninsulár mak sai okaziaun di'ak ba ninia reativasaun. Durante sékulu XIX, karlista sira, hirak-ne'ebé buka tiha adeptu sira iha rai ne'e, hasa'e tiha fó-fati faforuk forál lakin sira.
Nane'e, iha sékulu XX, iha etapa republikanu, sentimentu rejionalista hato'o importánsia boot liu hotu, maibé Funu Sivíl Espanhól hamate projetu autonómiku hotu-hotu.
Rejime frankista hadukur tiha karan aragonezista hirak-ne'ebé, ohin ho kbiit sira, habeur nabilan.