Septynerių metų karas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Septynerių metų karas – 1756–1763 m. tarp galingiausių Europos valstybių vykęs karas. Daugiausia kariauta Europos žemyne, tačiau karo veiksmai vyko ir kolonijose. Septynerių metų kare Didžiosios Britanijos, Prūsijos ir kelių smulkių Vokietijos (Šventosios Romos imperijos) valstybėlių sąjunga kovėsi su Austrijos, Prancūzijos, Rusijos, Saksonijos ir Švedijos koalicija. Abiejų Tautų Respublika karo metu liko neutrali, nors per ją žygiavo svetimos kariuomenės, o Rusija karo pabaigoje laikinai pakeitė sąjungus.
Septynerių metų karas | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Sent Fua (Sainte-Foy) mūšis, Džordžo Brajanto Kampiono paveikslas | |||||||
| |||||||
Priešininkai | |||||||
Prūsija Didžioji Britanija ir jos kolonijos Hanoveris Irokėzų konfederacija Portugalija Braunšveigo kunigaikštystė Hesė-Kaselis |
Prancūzija ir jos kolonijos Šventoji Romos imperija Rusijos imperija Švedija Ispanija ir jos kolonijos Saksonija Sardinija | ||||||
Vadai | |||||||
Frydrichas II Friedrich Wilhelm von Seydlitz John Manners Edward Boscawen Robert Clive James Wolfe † Jeffrey Amherst Edward Braddock † Ferdinandas Braunšveigietis |
Liudvikas XV Louis-Joseph de Montcalm † Leopold Josef Graf Daun Franz Moritz von Lacy Karolis Aleksandras Lotaringietis Ernst von Laudon Jelizaveta Pyotr Saltykov Augustas III |
Portugalija (Didžiosios Britanijos pusėje) ir Ispanija (Prancūzijos pusėje) į karą įstojo vėliau, neutralių Nyderlandų pajėgos buvo užpultos Indijoje. Dėl karo globalaus masto jis kartais vadinamas „pirmuoju pasauliniu karu“. Konflikto metu žuvo 900–1400 tūkst. žmonių, pasikeitė didžiųjų valstybių jėgos balansas ir kai kurios teritorijos.
Septynerių metų karas prasidėjo, kai Frydrichas II įsiveržė į Saksoniją. Kova tarp britų, prancūzų ir jų sąjungininkų Šiaurės Amerikoje prasidėjo 1754 m., dveji metai prieš karo pradžią Europoje kaip imperialistinės konkurencijos dalis. Karas Amerikoje kartais laikomas atskiru karu ir vadinamas Prancūzijos ir indėnų karu.
Nepaisant to, kad karas daugiausia vyko Europoje, čia jis baigėsi kruvinomis lygiosiomis ir praktiškai nepakeitė prieškario status quo, o jo pasekmės Azijoje ir Amerikoje buvo platesnio masto ir ilgalaikės. Po karo Prancūzija nustojo būti pagrindine kolonijine jėga Amerikoje (kur ji prarado beveik visas valdas žemyne ir kai kurias Vest Indijos salas). Išlaikiusi nuo Austrijos atplėštą Sileziją Prūsija įrodė priklausanti stipriausioms Europos valstybėms. Didžioji Britanija praplėtė savo valdas Indijoje, Amerikoje ir tapo stipriausia kolonijine imperija.