Rutulinių amforų kultūra – neolito amžiaus archeologinė kultūra, maždaug 3400 m. pr. m. e. – 2600 m. pr. m. e. paplitusi tarp Elbės ir Dniepro vidurupio, šiaurėje siekė Baltijos jūros pakrantę, o pietuose Dniestro ir Pruto aukštupius.[1]. Rutulinių amforų kultūra ilgą laiką buvo kildinama iš stepių zonos. Pastaraisiais metais archeolaogai linkę manyti, kad rutulinių amforų kultūra susiformavo Lenkijos teritorijoje Piltuvėlinių taurių ir Lendjelio kultūros bendruomenių gyventoje teritorijoje. Išskiriamos trys teritorinės grupės. Pagal naujausius archeologinius duomenis, vėlyvojo neolito Lietuvos teritorija gali būti įtraukta į rutulinių amforų kultūros periferinę sritį.