Kirčiuotė

Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma. Lietuvių kalboje to paties linksniuojamo žodžio formose kirtis vienuose linksniuose gali būti kuriame nors kamieno skiemenyje, kituose – galūnėje. Šis vardažodžiams būdingas reiškinys paklūsta tam tikrai keturių kirčiavimo paradigmų sistemai. Žodžio kirčiuotė lemia ne tik tam tikrų žodžių linksnių kirčio vietą, bet ir priegaidę.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Istorija

Žiūrint į lietuvių kalbos linksniuočių kirčiavimą ir iš įvairių kitų duomenų, atrodo, kad istoriškai buvo dvi pagrindinės linksniuojamų žodžių kirčiuotės – kamieninė ir galūninė. Kažkuriuo laiku tvirtagališkai kamiene kirčiuotų žodžių ir tų, kurių kirčiuotas buvo trumpas kamieno balsis, kirtis nušoko į tas galūnes, kurios buvo kirčiuotos (antru kirčiu viename žodyje) tvirtapradiškai (Sosiūro-Fortunatovo dėsnis). Taip atsirado dabartinė antroji linksniuojamų žodžių kirčiuotė. Trečiosios ir ketvirtosios linksniuojamų žodžių kirčiuočių žodžiai manomi istoriškai buvę visose formose kirčiuoti galūnėje.

II			III		IV
rankà rañkos rañkai rañką rankà rañkoje rañka	rañkā́ rañkā́n rañká	rañkon	galvà galvõs gálvai gálvą gálva galvojè gálva	galvõn	vil̃kas vil̃ko vil̃kui vil̃ką vilkù vilkè vil̃ke	vilkā̃ vilkuõi vilkúo vilkén	geràsis vilkop vilkañ gerúoju	anàs anõ anám aną̃ anuõ anamè anàs
rañkos rañkų rañkoms rankàs rañkomis rañkose	rañkā́s	rañkosna	gálvos galvų̃ galvóms gálvas galvomìs galvosè	galvósna	vilkaĩ vilkų̃ vilkáms vilkùs vilkaĩs vilkuosè	vilkúos	gerúosius	aniẽ anų̃ aníems anuõs anaĩs anuosè

Priebalsinio kamieno daiktavardžiai turbūt turėjo kilnojamą kirtį: šuo, šunes (šuns, šunies), šuni (šuniui, šuniai), šunį; daugiskaita: šunes (šunys), šunų ir t. t. Tai galbūt padarė įtakos buvusiems gale kirčiuotėms žodžiams ir, pvz., vietoje dgs. vard. *kalbõs, *dovanõs, *giminė̃s, *vagỹs, *sūnū̃s, galėjo būti pradėta tarti kaip dabar. Vienaskaitoje galūninio kirčiavimo žodžiai perėjo į kamieną pagal analogiją su pirmos kirčiuotės žodžiais: gálvai, gálvą pagal várnai, várną; mer̃gai, mer̃gą < rañkai, rañką; lángas, lángo, lángui, lángą < tárpas, tárpo, tárpui, tárpą; vãkaras, vãkaro, vãkarui, vãkarą < lãpas, lãpo, lãpui, lãpą.^[1]

Tvirtapradės galūnės sutrumpėjo arba virto tvirtagalėmis. Tai rodo įvardžiuotiniai būdvardžiai, pvz., geró-ji : gerà, veiksmažodžių formos: renkúo-si : renkù, renkíe-si : renkì; tvirtagalių pavyzdžiai: dė̃s, duõs, jõs, nors dė́ti, dúoti, jóti.^[1]

Kirčio atsiradimą tvirtapradėje galūnėje (vėliau tvirtapradės galūnės sutrumpėjo; Leskyno dėsnis) šiais laikais gerai iliustruoja vadinamasis priešpaskutinio skiemens dėsnis: jei minėtasis skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, linksniai su trumposiomis galūnėmis kirčiuojami galūnėse, pvz., rankà, su vaikù, batè, ratùs. Jei priešpaskutinis skiemuo tvirtapradis, buvusio šakninio kirčiavimo žodžio dabartinė trumpa galūnė lieka nekirčiuota, pvz., Láima, spìnta, kója; nešoka kirtis į trumpą galūnę ir kituose linksniuose: su kálnu, kálnus. Tad dviskiemenių žodžių kirčiuotės pasidalijusios žodžius taip: 1 ir 3 kirčiuotei priklauso tvirtapradžiai žodžiai, 2 ir 4 - tvirtagaliai arba trumpašakniai žodžiai. Ši taisyklė tinka ir tiems daugiaskiemeniams žodžiams, kurių kirtis yra priešpaskutiniame skiemenyje (plg. pagálba 1, universitètas 2, Kaišiadórys 3, monumentalùs 4)

Kiek sudėtingesnė yra daugiaskiemenių žodžių trečioji kirčiuotė. Jei kirtis linksniuojant šokinėja iš galūnės į tolesnį nei antrą nuo galo skiemenį, atskirai nurodoma to skiemens priegaidė, nes toks skiemuo nebūtinai bus tvirtapradis. Susitarta žodynuose tvirtapradę kamieno priegaidę žymėti indeksu a, tvirtagalę priegaidę ar trumpą skiemenį - indeksu b, pvz., paskaità 3^b (galininkas pãskaitą). Nuo ketvirto skiemens žymimimas ir jo numeris, plg. vėliavnešỹs 3^4a (galininkas vė́liavnešį).
Atsižvelgdami į vartoseną, žodynų sudarytojai kai kurių žodžių nurodo kelis kirčiavimo variantus, plg. jaunavedỹs 3^b, 3^4a (pirmuoju atveju galininkas kirčiuotinas jaunãvedį, antruoju - jáunavedį.

Atskirų kalbos dalių kirčiavimas

Daiktavardis

Lietuvių kalbos daiktavardis yra kirčiuojamas viena iš keturių kirčiuočių. Kirčiuotes apibūdina kirčio vieta – pastovus ar kilnojamas; ir kirčio tipas antrame nuo galo skiemenyje – tvirtapradės priegaidės ar tvirtagalės priegaidės ir trumpo balsio kirtis. Vieta žodyje kirtis yra arba pastovus tame pat kamieno skiemenyje visiems linksniams (pirma kirčiuotė), arba dalyje linksnių vienu iš trijų būdų juda į galūnę. Žodyne kirčiuotės žymimos skaičiais – 1, 2, 3, 4. Trečiai kirčiuotei, jei žodis kirčiuotas trečiame nuo galo skiemenyje, dar raidėmis a, b pažymimas (pvz., 3a, 3b) kirčio tipas, o jei kirtis yra tolesniame nei trečias nuo galo skiemuo, prirašomas ir antras skaičius, pažymėti kelintas tas skiemuo yra (pvz., 34a, 34b). Toliau apibūdintos kirčiuotės, jų kirčiavimo būdingumai nurodyti ir toliau pateiktose lentelėse.

1. Pirmą daiktavardžių kirčiavimo tipą sudaro daiktavardžiai kirčiuoti pastoviai antrame nuo galo skiemenyje (dviskiemeniams žodžiams, skaičiuojant nuo pradžios, tai pirmasis skiemuo) tvirtaprade priegaide dviskiemeniams ir daugiaskiemeniams žodžiams ir, daugiaskiemeniams, jei kirtis yra trečiame, ketvirtame ir t. t. nuo galo skiemenyje (dažniausiai tai būna pirmasis žodžio skiemuo) kirčio tipas yra bet kuris iš trijų.
2. Antrą kirčiavimo tipą sudaro žodžiai, antrame nuo galo skiemenyje kirčiuoti tvirtagale priegaide arba trumpo garso kirčiu (kairiniu). Kirčio vieta keliuose linksniuose juda į galūnę.
3. Trečią kirčiuotę sudaro žodžiai, kurių antras nuo galo skiemuo yra kirčiuotas tvirtaprade priegaide dviskiemeniams žodžiams ir menkam skaičiui daugiaskiemenių (šiek tiek vietų vardų), ir žodžiai, kurių trečias, ketvirtas ir t. t. nuo galo skiemuo (tai dažniausiai būna pirmasis žodžio skiemuo) kirčiuotas bet kurio tipo kirčiu. Kirčio vieta tam tikruose linksniuose yra galūnėse, tai dauguma daugiskaitos linksnių, panašiai kaip ir ketvirtoje kirčiuotėje ir skirtingai nuo pirmos ir antros. Jei priegaidė yra tvirtapradė, žodyne prie žodžio pažymėta 3a, 34a, (35a, 36a), ir jei tvirtagalė arba trumpo balsio kirtis, tai pažymėti – 3b, 34b, (35b, 36b). Skaičius trys reiškia kirčiuotę, raidė a tvirtapradę priegaidę, raidė b tvirtagalę priegaidę arba trumpo balsio kirtį. Jei kirtis yra tolesniame nei trečiasis skiemuo skiemenyje, tai prie trijų dar prirašomas kitas skaičius, pvz., 34b reiškia kad kirčiuotas yra ketvirtas nuo galo skiemuo ir kad kirtis yra arba tvirtagalės priegaidės arba trumpo balsio. Kai parašyta vien tik 3a arba 3b, tai yra aišku kad kirčiuotas trečias nuo galo skiemuo, nes antras šios kirčiuotės skiemuo kirčiuotas gali būti tiktai tvirtaprade priegaide, tada kirčiuotė žymima vien skaičiumi 3.
4. Ketvirtą kirčiuotę sudaro žodžiai, kurių antras nuo galo skiemuo (daugiaskiemenių vos keli – du bendriniai daiktavardžiai – kapojai̇̃, pelėjai̇̃ ir keli vietų vardai) kirčiuotas tvirtagale priegaide arba trumpo balsio kirčiu ir kirčio vieta tam tikruose linksniuose yra gale, tarp jų – visi daugiskaitos linksniai, išskyrus kai kuriuos -a, -ė, -is (klm. -ies), -us tipo (vns. vardininko galūnės) žodžių linksnius.

Ryšys tarp kirčio tipo ir kirčiavimo tipo (tam tikrõs kirčio vietos linksniuose) žodžiuose kirčiuotuose antrame nuo galo skiemenyje:

• Tvirtagalės priegaidės (|__̃|-|__|) arba trumpo balsio kirčio (|_̀|-|__|) antrame nuo galo skiemenyje (kamieno kirčiavimo atveju; kituose jų linksniuose kirtis yra galūnėje) žodžiai kirčiuojami antru ir ketvirtu kirčiavimo tipais.
• Tvirtapradės priegaidės (|_́_|-|__|, |_̀_|-|__|) antrame nuo galo skiemenyje (pirmam kirčiavimo tipui kirtis būna pastovus kamiene, trečiam – kai kuriuose linksniuose juda į galūnę) žodžiai yra kirčiuojami pirma ir trečia kirčiuotėmis.

Kirčiuotės pasirinkimas

Keturi kirčiavimo tipai, keturi žodžio linksnių formų kirčiavimo tam tikroje žodžio vietoje būdai, yra susiję su antro nuo galo skiemens priegaidėmis. Tiems žodžiams kurių kirtis kamieno kirčiavimo atveju yra antrame nuo galo skiemenyje, žinant kurios formos kirčiuotos tame skiemenyje, o kurios galūnėse, tampa žinoma ir kirčiuoto antro nuo galo skiemens priegaidė. Arba, šiems žodžiams, kurių kirtis kamieno kirčiavimo atveju yra antrame nuo galo skiemenyje, žinant šio skiemens priegaidę, bus aišku, kad tai arba I-III arba II-IV kirčiuotės. I nuo III ir II nuo IV kirčiavimo grupės atskiriamos pagal kirčio vietą tam tikruose linksniuose, matosi, kad III-IV kirčiuotės turi kirčiuotus daugumą arba visus daugiskaitos linksnius, I kirčiuotė nei vieno, o II vieną linksnį.

I ir III kirčiuočių daiktavardžiai kamieno kirčiavimo atveju kirčiuojami ir tolesniame nei antras nuo galo skiemenyje, šio skiemens kirčio tipas būna bet kuris, šių žodžių kirčiuotė nustatoma pagal linksnių formų kirčio vietą (pirmos kirčiuotės kirtis visada tame pat skiemenyje, o trečios dauguma daugiskaitos linksnių kirčiuoti). Yra dar keli ketvirtos kirčiuotės daiktavardžiai, kurių kamieno kirčiavimo atveju kirčiuotas yra tolesnis nei antras skiemuo.

Didesnėje dalyje tarmių ir bendrinėje kalboje ilgų balsių (išskyrus ilgus a, e, kurie yra pailgėję po kirčiu ir visada tvirtagaliai, pvz., mẽtai, metùs), sutaptinių dvigarsių (uo, ie) ir dvigarsių, kurių pirmasis dėmuo nepailgėja (mišrieji u, i + l, m, n, r; dvibalsis ui; mišriuosiuose a, e + l, m, n, r pirmasis dėmuo pailgėja) priegaidės – tvirtapradė ir tvirtagalė – nėra skiriamos, todėl kirčiuojant, kai kamieno antro nuo galo skiemens kirčiavimo atveju šiame skiemenyje yra šie garsai, nebus įmanoma pasirinkti tarp I-III ir II-IV kirčiuočių, kas būtų įmanoma priegaides skiriant. Šiuo atveju kirčiuotės, kurių dauguma linksnių formų sutampa kirčio vieta, tai yra I su II ir III su IV, ima painiotis, susilieti, kai priegaidę skiriant, to neįvyksta. Keturių kirčiuočių kirčiavimo sistemos pamatai šiuo atveju yra sugriuvę.

Tarp I-II ir III-IV kirčiuočių

Skirtumas tarp dviejų – I-II ir III-IV – kirčiuočių grupių yra kirčio vieta linksniuose, o ne kirčio tipas, nes žodžiai kirčiuoti tvirtapradiškai yra ir pirmos ir trečios kirčiuotės, o žodžiai kirčiuoti tvirtagale priegaide arba kirčiu ant trumpo balsio yra ir antros ir ketvirtos kirčiuotės. Šie vienodo kirčio tipo žodžiai priklausantys minėtoms kirčiuotėms skiriami pagal kirčio vietą, kalbos naudotojams žinomą iš kalbinės patirties: trečios ir ketvirtos kirčiuočių žodžiai daugiskaitoje daugumai linksnių kirčiuoti galūnėje, o pirmos ir antros – ne (antros kirčiuotės vienintelis daugiskaitos linksnis kirčiuotas galūnėje yra galininkas). Kad žodis daugiskaitos formose daugumoje linksnių kirčiuotas arba galūnėje, arba kamiene, kalbos naudotojui turinčiam kalbinės patirties aišku beveik visada, pvz., žodžio indas (laikmuo) daugiskaitos vardininkas niekada nesakomas indai̇̃, taigi, iš šito aišku, kad šis žodis nėra trečios-ketvirtos kirčiuočių. Taip pat pasitaiko ir tokių žodžių, kurių kirčiavimas varijuoja, pvz., galima sakyti ir krė́slai (1) ir krėslai̇̃ (3), žodžio píenas daugiskaita píenai (1) tarmėse gali būti ir pienai̇̃ (3). Įtraukiant tarminius duomenis žodžiai dažnai turi ne vieną galimą kirčiavimo tipą, dažniausiai 1 ir 3, arba 2 ir 4 (atitinkant priegaides), pvz., rūgšti̇̀s (rū́gščiai) (3), rū́gštis (1). Bet yra ir iš skirtingų priegaidėmis tipų, pvz., vėžỹs (vė́žio, vė́žius) (3), vė́žis (vė́žio) (1), vėžỹs (vė̃žio, vėžiùs) (4). Skirtingų priegaidžių galbūt yra atsiradę ir dėl jų neskyrimo, pvz., žodis vėžỹs, vė́žiu, vė́žius (3) tarmėje kur priegaidės būtų neskiriamos galėtų būti sukirčiuotas vėžỹs, vėžiù, vėžiùs, ir tada pagal kirčio vietą (4 kirčiuotės) teoriškai išvedama, kad kamieno skiemens kirčiavimo atveju priegaidė turi būti tvirtagalė.

Tarp I ir II, III ir IV kirčiuočių

Skirtumas tarp I ir II, III ir IV kamieno kirčiavimo atveju antrame nuo galo skiemenyje kirčiuotų žodžių kirčiuočių yra kirčio tipas. Nekelia problemų trumpo kirčiuoto balsio skyrimas nuo tvirtagalės ir tvirtapradės priegaidžių, tačiau tiems kalbos naudotojams, kurie mišriųjų dvigarsių priegaidžių skirtingai neartikuliuoja, reikia žinoti, kad balsiai mišriuosiuose dvigarsiuose a, e, i, u + l, m, n, r ir dvibalsyje ui, yra šių dvigarsių, turinčių arba tvirtapradę arba tvirtagalę priegaidę, dalis. Taip pat lengva skirti au, ai, ei dvibalsių priegaides (pvz., laũkas ir jis, ji láukia). Be to, dar paprasta žinoti po kirčiu pailgėjusių a, e priegaidę – ji vien tik tvirtagalė: mẽtai (metùs), rãtas (ratè). Atvejais kur aišku kokia yra priegaidė, lengva pasirinkti ir kirčiuotę. Tačiau ne visų garsų priegaidės bendrinėje kalboje ir kai kuriose tarmėse yra skiriamos. Toks nepilnas įmanomumas žinoti kirčiuotę natūraliai, pagal priegaidę, yra esminė priežastis reiškinio, kad dalis bendrinės kalbos naudotojų neteisingai kirčiuoja ir tais atvejais, kai priegaidė yra aiški (o tarp I-II ir III-IV kirčiuočių lengva pasirinkti iš patirties) ir tiksli kirčiuotė gali būti lengvai nustatyta. Pvz., gali būti pasakoma: imk rãktus, uždaro dùris, nors šiuo atveju lengva žinoti, kad tai antros (rãktas – rãktai, rãktams – dgs. kirčiuota ne galūnėje; dgs. gal. raktùs) ir ketvirtos (dùrys, duri̇̀ms, duri̇̀s) kirčiuočių daiktavardžiai. Šitoks netaisyklingo kirčiavimo atvejis yra tiktai neatsižvelgimas į kirčiuotę ir aiški klaida, tačiau tuo pat metu jame esmingai svarbu ir tai, kad apskritai kalboje, daiktavardžių visumoje, kirčiuotės nurodomos kirčio vietos paisymo ne visada pakanka. Pvz., žodis sodas turi kirčiuotą „o“, o šis balsis kalboje gali būti ir tvirtapradis (ó) ir tvirtagalis (õ). Kad tai ne III-IV kirčiuotės žodis aišku iš to, kad formos sodai̇̃, sodáms būtų neįprastos. Tačiau renkantis tarp I-II kirčiuočių gali kilti problemų, nes kalbinė patirtis gali pateikti variantus sodè ir sode, sodùs ir sodus – netaisyklingi šiam žodžiui (ir kitais panašiais atvejais, pvz., imk raktus, uždaro duris) variantai naudojami dažnai arba net labai dažnai, todėl bendrinės kalbos naudotojui ištraukti informaciją apie kirčiuotę iš savo kalbinės patirties tokiais atvejais bus neįmanoma. Mažesnė dalis kalbos vartotojų tvirtapradį ir tvirtagalį balsį galbūt taria kažkuo skirtingai, tvirtapradei priegaidei būdinga didesnis įtemptumas, staigumas, o tvirtagalei įtemptumo nėra, būdingesnis tęsimas.

Garsuose, kurių priegaidės skiriamos, jos skiriamos ir tais atvejais kai pakeitus priegaidę naujos prasmės neatsirastų (pvz., lai̇̃ko ir beprasmis láiko). Skiriamąją prasmę priegaidė turi ten, kur skirtingos prasmės žodžių formos yra vienodos, pvz., áukštas (būdvardis) ir aũkštas (namo). Taip pat priegaides būtų galima tarti kažkiek skirtingai tokiais skirtingų prasmių atvejais kaip, pvz., sū́ris (valgis) ir sū̃ris (sūrumas), rūgšti̇̀s (naud. rū́gščiai) / rū́gštis (rūgštus dalykas) ir rū̃gštis (rūgštumas), bet turbūt nėra aišku kaip tai padaryti, nes bendrinėje kalboje tokie tvirtagaliai ar tvirtapradžiai balsiai dažniausiai turbūt tariami tiesiog ilgi ir kirčiuoti, sistemingas, visur išlaikomas kontrastas jiems neegzistuoja.

Priesagos, priešdėliai

Žinoti priegaidę ir tuo pačiu kirčiuotę taip pat leidžia atsiminimas kokia priegaidė būdinga tam tikrai žodžio daliai, pvz., priesaga -uõlis, -ė yra tik tvirtagalės priegaidės, todėl aišku, kad žodžio kirčiuotė yra antra, ne pirma: jaunuõlis, jaunuoliù, jaunuoliùs. Kalboje pasakoma ir pagal pirmą (jaunuõliu, jaunuõlius), nes garso uo tvirtagalė ir tvirtapradė priegaidės daugelio neskiriamos, tokiu atveju žodis ir jo kirtis suprantama ne kaip jaunuõlis ar jaunúolis, o jaunuolis, ir kalbėtojas negali kirčio vietos rinktis natūraliai, o turi rinktis antriniu keliu – žinodamas kaip kirčiuoti tam tikrą priesagą, turėdamas taisyklingo kirčiavimo kalbinės patirties.

Kirčiavimo lentelės

I II III IV sývas sývo sývui sývą sývu sýve sýve ìrklas ìrklo ìrklui ìrklą ìrklu ìrkle ìrkle sõdas sõdo sõdui sõdą sodù sodè sõde mẽtas mẽto mẽtui mẽtą metù metè mẽte iñdas iñdo iñdui iñdą indù indè iñde stógas stógo stógui stógą stógu stogè stóge krėslas krėslo krėslui krėslą krėslu krėslè krėsle strãzdas strãzdo strãzdui strãzdą strazdù strazdè strãzde lẽdas lẽdo lẽdui lẽdą ledù ledè lẽde sývai sývų sývams sývus sývais sývuose ìrklai ìrklų ìrklams ìrklus ìrklais ìrkluose sõdai sõdų sõdams sodùs sõdais sõduose mẽtai mẽtų mẽtams metùs mẽtais mẽtuose iñdai iñdų iñdams indùs iñdais iñduose stogaĩ stogų̃ stogáms stógus stogaĩs stoguosè krėslaĩ krėslų̃ krėsláms krėslus krėslaĩs krėsluosè strazdaĩ strazdų̃ strazdáms strazdùs strazdaĩs strazduosè ledaĩ ledų̃ ledáms ledùs ledaĩs leduosè

Vardininkas Kilmininkas Naudininkas Galininkas Įnagininkas Vietininkas Šauksmininkas Vardininkas Kilmininkas Naudininkas Galininkas Įnagininkas Vietininkas

spùrga spùrgos spùrgai spùrgą spùrga spùrgoje spùrga rankà rañkos rañkai rañką rankà rañkoje rañka galvà galvõs gálvai gálvą gálva galvojè gálva dainà dainõs daĩnai daĩną dainà dainojè daĩna spùrgos spùrgų spùrgoms spùrgas spùrgomis spùrgose rañkos rañkų rañkoms rankàs rañkomis rañkose gálvos galvų̃ galvóms gálvas galvomìs galvosè daĩnos dainų̃ dainóms dainàs dainomìs dainosè

brólis brólio bróliui brólį bróliu brólyje bróli mẽdis mẽdžio mẽdžiui mẽdį medžiù mẽdyje mẽdi arklỹs árklio árkliui árklį árkliu arklyjè arklỹ vélnias vélnio vélniui vélnią vélniu velnyjè vélniau kepsnỹs kẽpsnio kẽpsniui kẽpsnį kepsniù kepsnyjè kepsnỹ kẽlias kẽlio kẽliui kẽlią keliù kelyjè kelỹ bróliai brólių bróliams brólius bróliais bróliuose mẽdžiai mẽdžių mẽdžiams medžiùs mẽdžiais mẽdžiuose arkliaĩ arklių̃ arkliáms árklius arkliaĩs arkliuosè velniaĩ velnių̃ velniáms vélnius velniaĩs velniuosè kepsniaĩ kepsnių̃ kepsniáms kepsniùs kepsniaĩs kepsniuosè keliaĩ kelių̃ keliáms keliùs keliaĩs keliuosè

dróbė dróbės dróbei dróbę dróbe dróbėje dróbe brãškė brãškės brãškei brãškę braškè brãškėje brãške varškė varškės várškei várškę várške varškėjè várške erdvė erdvės erdvei erdvę erdvè erdvėjè erdve dróbės dróbių dróbėms dróbes dróbėmis dróbėse brãškės brãškių brãškėms braškès brãškėmis brãškėse várškės varškių̃ varškė́ms várškes varškėmìs varškėsè erdvės erdvių̃ erdvė́ms erdvès erdvėmìs erdvėsè

tóšis tóšies tóšiai tóšį tóšimi tóšyje tóšie slìstis slìsties slìsčiai slìstį slìstimi slìstyje slìstie širdìs širdiẽs šìrdžiai šìrdį širdimì širdyjè širdie naktìs naktiẽs nãkčiai nãktį naktimì naktyjè naktiẽ šuõ šuñs šùniui šùnį šunimì šunyjè šuniẽ tóšys tóšių tóšims tóšis tóšimis tóšyse slìstys slìsčių slìstims slistìs slìstimis slìstyse šìrdys širdžių̃ širdìms šìrdis širdimìs širdysè nãktys naktų̃ naktìms naktìs naktimìs naktysè šùnys šunų̃ šunìms šunìs šunimìs šunysè

ámžius ámžiaus ámžiui ámžių ámžiumi ámžiuje ámžiau tur̃gus tur̃gaus tur̃gui tur̃gų tur̃gumi tur̃guje tur̃gau sõdžius sõdžiaus sõdžiui sõdžių sõdžiumi sõdžiuje sõdžiau sūnùs sūnaũs sūnui sūnų sūnumì sūnujè sūnaũ viršùs viršaũs viršui viršų viršumì viršujè viršaũ ámžiai ámžių ámžiams ámžius ámžiais ámžiuose tur̃gūs tur̃gų tur̃gums turgùs tur̃gumis tur̃guose sõdžiai sõdžių sõdžiams sodžiùs sõdžiais sõdžiuose sūnūs sūnų sūnùms sūnus sūnumìs sūnuosè viršūs viršų viršùms viršùs viršumìs viršuosè

II dalỹkas dalỹko dalỹkui dalỹką dalykù dalykè dalỹke vaikìnas vaikìno vaikìnui vaikìną vaikinù vaikinè vaikìne merginà mergìnos mergìnai mergìną merginà mergìnoje mergìna sveikatà sveikãtos sveikãtą sveikãtai sveikatà sveikãtoje sveikãta balañdis balañdžio balañdžiui balañdį balandžiù balañdyje balañdis jaunuõlis jaunuõlio jaunuõliui jaunuõlį jaunuoliù jaunuõlyje jaunuõli jaunuõlė jaunuõlės jaunuõlei jaunuõlę jaunuolè jaunuõlėje jaunuõle kepùrė kepùrės kepùrei kepùrę kepurè kepùrėje kepùre pavõjus pavõjaus pavõjui pavõjų pavõjumi pavõjuose pavõjai dalỹkai dalỹkų dalỹkams dalykùs dalỹkais dalỹkuose vaikìnai vaikìnų vaikìnams vaikinùs vaikìnais vaikìnuose mergìnos mergìnų mergìnoms merginàs mergìnomis mergìnose sveikãtos sveikãtų sveikãtoms sveikatàs sveikãtomis sveikãtose balañdžiai balañdžių balañdžiams balandžiùs balañdžiais balañdžiuose jaunuõliai jaunuõlių jaunuõliams jaunuoliùs jaunuõliais jaunuõliuose jaunuõlės jaunuõlių jaunuõlėms jaunuolès jaunuõlėmis jaunuõlėse kepùrės kepùrių kepùrėms kepurès kepùrėmis kepùrėse pavõjai pavõjų pavõjams pavojùs pavõjais pavõjuose

III víesulas víesulo víesului víesulą víesulu viesulè víesule pãdaras pãdaro pãdarui pãdarą pãdaru padarè pãdare kìbiras kìbiro kìbirui kìbirą kìbiru kibirè kìbire gniùtulas gniùtulo gniùtului gniùtulą gniùtulu gniutulè gniùtule gyvulỹs gývulio gývuliui gývulį gývuliu gyvulyjè gyvulỹ auksakalỹs áuksakalio áuksakaliui áuksakalį áuksakaliu auksakalyjè auksakalỹ švyturỹs švỹturio švỹturiui švỹturį švỹturiu švyturyjè švyturỹ vyndarỹs vỹndario vỹndariui vỹndarį vỹndariu vyndaryjè vyndarỹ rutulỹs rùtulio rùtuliui rùtulį rùtuliu rutulyjè rutulỹ viesulaĩ viesulų viesuláms víesulus viesulaĩs viesuluosè padaraĩ padarų padaráms pãdarus padaraĩs padaruosè kibiraĩ kibirų̃ kibiráms kìbirus kibiraĩs kibiruosè gniutulaĩ gniutulų̃ gniutuláms gniùtulus gniutulaĩs gniutuluosè gyvuliaĩ gyvulių̃ gyvuliáms gỹvulius gyvuliaĩs gyvuliuosè auksakaliaĩ auksakalių̃ auksakaliáms áuksakalius auksakaliaĩs auksakaliuosè švyturiaĩ švyturių̃ švyturiáms švỹturius švyturiaĩs švyturiuosè vyndariaĩ vyndarių̃ vyndariáms vỹndarius vyndariaĩs vyndariuosè rutuliaĩ rutulių̃ rutuliáms rùtulius rutuliaĩs rutuliuosè

III aukštumà aukštumõs áukštumai áukštumą áukštuma aukštumojè áukštuma dykumà dykumõs dỹkumai dỹkumą dỹkuma dykumojè dỹkuma pakarpà pakarpõs pãkarpai pãkarpą pãkarpa pakarpojè pãkarpa iškilumà iškilumõs ìškilumai ìškilumą ìškiluma iškilumojè ìškiluma auksakalė auksakalės áuksakalei áuksakalę áuksakale auksakalėjè áuksakale vyndarė vyndarės vỹndarei vỹndarę vỹndare vyndarėjè vỹndare áukštumos aukštumų̃ aukštumóms áukštumas aukštumomìs aukštumosè dỹkumos dykumų̃ dykumóms dỹkumas dykumomìs dykumosè pãkarpos pakarpų pakarpóms pãkarpas pakarpomìs pakarposè ìškilumos iškilumų̃ iškilumóms ìškilumas iškilumomìs iškilumosè áuksakalės auksakalių̃ auksakalė́ms áuksakales auksakalėmìs auksakalėsè vỹndarės vyndarių̃ vyndarė́ms vỹndares vyndarėmìs vyndarėsè

III obelìs obeliẽs óbeliai óbelį obelimì obelyjè obeliẽ patirtìs patirtiẽs pãtirčiai pãtirtį patirtimì patirtyjè patirtiẽ kibirkštìs kibirkštiẽs kìbirkščiai kìbirkštį kibirkštimì kibirkštyjè kibirkštiẽ vanduõ vandeñs vándenį vándeniu vandenimì vandenyjè vandeniẽ akmuõ akmeñs ãkmeniui ãkmenį akmenimì akmenyjè akmeniẽ óbelys obelų̃ obelìms óbelis obelimìs obelysè pãtirtys patirčių̃ patirtìms pãtirtis patirtimìs patirtysè kìbirkštys kibirkščių̃ kibirkštìms kìbirkštis kibirkštimìs kibirkštysè vándenys vandenų̃ vandenìms vándenis vandenimìs vandenysè ãkmenys akmenų̃ akmenìms ãkmenis akmenimìs akmenysè

I daržóvė daržóvės daržóvei daržóvę daržóve daržóvėje daržóve šešė́lis šešė́lio šešė́liui šešė́lį šešė́liu šešė́lyje šešė́li pavãsaris pavãsario pavãsariui pavãsarį pavãsariu pavãsaryje pavãsari vãsara vãsaros vãsarai vãsarą vãsara vãsaroje vãsara liùdytojas liùdytojo liùdytojui liùdytoją liùdytoju liùdytojuje liùdytojau sánkaba sánkabos sánkabai sánkabą sánkaba sánkaboje sánkaba daržóvės daržóvėms daržóvių daržóvėms daržóves daržóvėse šešė́liai šešė́lių šešė́liams šešė́lius šešė́liais šešė́liuose pavãsariai pavãsarių pavãsariams pavãsarius pavãsariais pavãsariuose vãsaros vãsarų vãsaroms vãsaras vãsaromis vãsarose liùdytoja liùdytojų liùdytojams liùdytojus liùdytojais liùdytojuose sánkabos sánkabų sánkaboms sánkabas sánkabomis sánkabose

Šaltiniai

1. Laigonaitė, Adelė (1959), Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Vilnius, p. 14